Palanga

Palanga – respublikinės reikšmės klimatinis, balneologinis ir purvo terapijos kurortas. Gausu sanatorijų, sveikatingumo centrų, ligoninių (Palangos, Reabilitacijos).

Svarbiausi gydomieji veiksniai:

  • organizmą grūdinantis ir tonizuojantis klimatas
  • intensyvi Saulės radiacija (šiltuoju metų laiku būna daugiau saulėtų dienų nei kitur Lietuvoje)
  • vėsios jūros maudyklės
  • mažos, vidutinės ir didelės mineralizacijos vandenys
  • gydomasis purvas

Gydomi nervų sistemos sutrikimai, širdies ir kraujagyslių sistemos, antrinės virškinimo ir judamojo aparato, aterosklerozinės ir hipertoninės, kvėpavimo organų ligos. Ištisus metus veikia sanatorijos ir poilsio namai.

Palangoje taip pat yra miesto globos namai.

Dauguma poilsio namų pastatyti sovietmečiu:

  • „Baltija“ (1972 m.)
  • „Energetikas“ (Šventojoje, įkurta 1966 m. kaip vasaros poilsio bazė, 1986 m. – visus metus veikianti gydymo įstaiga)
  • „Gintaras“ (1972 m.; archit. Romualdas Šilinskas), vaikų reabilitacijos sanatorija;
  • „Guboja“ Šventojoje (archit. Rimantas Buivydas, 1976 m.)
  • „Linas“, žemdirbių poilsio namai Vanagupėje (archit. Algimantas Lėckas, 1975 m.), dabar „Palangos linas“
  • Lietuvos mokslų akademijos poilsio namai (archit. Vytautas Dičius)
  • „Rugelis“ (archit. Saulius Šarkinas)
  • „Žilvinas“ (archit. Algimantas Lėckas, 1969 m.)
  • „Žuvėdra“ (1964 m.)
  • 1997 m. įkurta sanatorija „Žvorūnė“ (Monciškėse).

Muziejai Palangoje

  • Gintaro muziejus, atidarytas 1963 m. rugpjūčio 3 d. buvusiame Palangos dvare. 15 salių, 4500 eksponatų.
  • Skulptoriaus ir dailininko Antano Mončio namas-muziejus, atidarytas 1999 m. liepos 10 d. Yra apie 200 autoriaus darbų.
  • Jono Šliūpo, pirmojo Palangos burmistro memorialinė sodyba.
  • Insektariumas, vienintelis Lietuvoje specializuotas nariuotakojų zoologijos sodas. Atidarytas 2014 m. birželio 21 d., turi apie 200 gyvų eksponatų, egzotinių nariuotakojų.

Palangos kurorto įžymybės

  • 1997 m. pastatytas 470 m Jūros tiltas
  • Miesto pietuose, piečiau Gintaro muziejaus, yra rozariumas (rožių sodelis), stūkso Birutės kalnas ir Žemaičių kalnelis, prie Parko administracijos pastato − oranžerija.
  • Į šiaurę nuo Palangos, pajūryje − Naglio kalnas.
  • Mieste yra „Ramybės“ kultūros centras, muzikos klubas „Vandenis“.
  • Prie Nemirsetos – hipodromas.
  • Prie Šventosios, rytinėje kelio į Liepoją pusėje − „Didžiųjų ir mažųjų takas“, Šventosios senoji bažnyčia.
  • Paminklinis akmuo 2-ojo pasaulinio karo metu nužudytiems žydams Botanikos parko teritorijoje, apie 300 m. piečiau Birutės kalno.
  • Palangos žydų kapinės. Skirtos 2-ojo pasaulinio karo metu nužudytiems žydams. Palangos miške, privažiavimas iš Palanga – Darbėnai plento apie 1 km nuo posūkio iš Liepojos plento, pėsčiomis dar apie 0,5 km. Netoli Palangos karjero.
  • Senosios Palangos žydų kapinės. Pajūrio šilo ruože, apie 300 m. šiauriau Naglio kalno, pasiekiamos bėgimo taku „Labrytys“.
  • Palangos miestiečių kryžius XVIII a. maro aukoms atminti. Palangos miške, privažiavimas kaip prie žydų kapinių iš plento Palanga − Darbėnai. Prie Palangos karjero. Pėsčiomis pasukti į priešingą pusę nuo žydų kapinių.
  • Tarybinių karių kapinės. Bendras Antrojo pasaulinio karo metu žuvusių tarybinių karių kapas, Palangos centre, prieš Palangos bažnyčią.
  • Paminklas pionierių stovyklos tragedijai įamžinti. Pietinėje miesto pusėje, Vytauto g., prieš miesto skaityklą.
  • Tremtinių kryžius ir paminkliniai akmenys, skirti trėmimo vietų tremtiniams. Prie Senosios vaistinės.

Palangos architektūros paminklai

  • Vila „Anapilis“, pastatyta apie 1898 m.
  • Vila „Jūros akis“, apie 1900 m.
  • 1827 m. įkurta vaistinė (vad. Senoji vaistinė).
  • Išlikęs Palangos dvaras (nuo 2008 m. kultūros paminklas). Tai neorenesansinio stiliaus Tiškevičių rūmai, pastatyti 1897 m. pagal vokiečių architekto F. Švechteno projektą. Dabar rūmuose įrengtas Palangos gintaro muziejus. Prie dvaro yra botanikos parkas (įrengtas pagal prancūzų architekto Eduardo Andrė ir belgų dendrologo Beiseno de Kolono projektą), parke yra Birutės kalno koplyčia (XIX a. antroj pusė).
  • Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – neogotikinė bažnyčia su 76 m aukščio bokštu (1897–1907 m., švedų architektas K. E. Strandmanas. Marmurinis interjeras – prancūzų skulptorius Mona).
  • Palangos sentikių cerkvė.

Palangos Kurhauzas

Atstatyta Palangos kurhauzo mūrinė dalis 2013 m.

1877 m. grafui J. Tiškevičiui įsigijus sklypą Ronžės upelio kairiajame krante, parengtas miestelio tikrosios būklės planas ir projektinis miestelio plėtros planas.[25] Jame pažymėta ir dabartinė J. Basanavičiaus g. link jūros tilto, kertanti Ronžės upelį palei Klaipėdos – Liepojos kelią numatytą parką. Parko teritorija su keliais laisvai joje stovinčiais pastatais, pavaizduota ir XX a. pradžios vasarvietės ir miestelio pietinės dalies plane. Apie 1877 m. Liepojos kelio ir dab. J. Basanavičiaus gatvės kampe pastatytas vieno aukšto mūrinis pastatas, kuriame įkurtas restoranas „Casino“, tapęs Kurhauzo (vok. kurorto namai) pradžia. 1880 m. Kurhauzo pastatas išplėstas, iki 1905 m. pristatytas antras aukštas, pasodinta liepų alėja. 1909–1914 m. šalia senojo Kurhauzo pastatytas naujas pietinis pastato korpusas, abu statiniai sujungti. Šiaurinio ir pietinio korpusų planai iki šių dienų išliko beveik nepakitę. Labiausiai pasikeitė viduriniojo korpuso planas. Vakariniame pastato fasade 1940 m. panaikintos verandos, jų vietoje pastatytas vieno aukšto priestatas. 1971–1976 m. Kurhauzas rekonstruotas, pakeistas vidaus išplanavimas, interjeras. 2002 m. rugsėjo mėnesį pastatas buvo nuniokotas gaisro, nuo 2012 m. pradėti atstatymo darbai. Mūrinės dalies statybos jau pabaigtos. Šiuo metu atstatoma medinė Kurhauzo dalis. Ją planuojama užbaigti iki 2020 m. pabaigos.

Trumpai: Palanga, apgyvendinimas Palangoje, pramogos, maitinimas Palangoje, kultūrinis laisvalaikis, turizmas Palangoje, transportas, paslaugos Palangoje